IronDark's Fotothing

Baltas efemeriškas svajonių ir neišsipildžiusių lūkesčių kamuolėlis, įkalintas juodame griežtame kiaute, nuo kurio blizgančio paviršiaus atsimuša aplinkos atspindžiai... Visiškas netikrumas, kuri iš šių būsenų esu aš. Ta, kuri leidžia sau paskęsti svajonių pasaulyje, mėgautis saulės spindulių virpėjimu ant užmerktų vokų ir saulės išsiilgusios odos, kvėpuoti vos juntamu pražydusiu klevų kvapu? Ar ta, kuri juodų audeklų klostėse slepia savo tikruosius išgyvenimus, jausmus ir lūkesčius, beatodairiškai paklūstanti pareigos jausmui ir norinti būti tobula?
Visi šie klausimai seni kaip pati žmonija. Netikiu, kad anksčiau žmonės nemokėjo mylėti, nemokėjo jausti. Tai reiškia – džiaugtis ir tai reiškia – kentėti. Tas nematomas pasaulis, kuris kasdien pasislepia po lengvabūdišku balso virpėjimu, papuoštu optimistiškom idėjom, kurios ištarimo momentu būdamos tikros, vos paleistos į pasaulį numiršta, kaip kad gėlių pumpurai patekę į šalną, nuskinti susilydo delne.
Galbūt, ir aš patekau į tokią šalną, o ryškių spalvų mirgėjimas apakino mano akis ir aš nepastebiu aplink besiskleidžiančio grožio? Nes jo aplink tiek daug ir jis toks nuostabus. Galbūt, todėl, kad pasaulis toks gražus ir taip gera gyventi, aš baru save už sielos nerimastingumą, kuris juodų skraisčių metamu šešėliu nuolat pridengia mane.

That is my farewell with FT. It was pleasure to be a part of this team, but now is time to leave :) So, good luck for you with your works. Bye :)